Kiekvieną dieną žydrųjų televizorių, išmaniųjų telefonų ir kompiuterių ekranuose mirgėte mirga socialinės reklamos, socialinės inovacijos, kviečiantys užsiregistruoti socialiniai tinklai, socialinį bendravimą ir ne tik reklamuojantys pažinčių portalai. Nė vienas iš mūsų dabar jau nebegali įsivaizduoti savo gyvenimo be išmaniųjų technologijų ir socialinių tinklų, kuriuose per dieną praleidžiame ne valandą ir ne dvi. Tapome itin inovatyvia, bet tuo pačiu metu „nesveikai“ priklausoma ir be saiko vartojančia visuomene.
Tačiau ar mes kada nors susimąstome, kas slepiasi už žodžio socialinis? Galbūt tai ne vien tik su pramogomis susijęs terminas? Kiek jūs esate socialiai atsakingas vartotojas? Ar kada nors esate susimąstęs apie tai, kad vaikai Afrikoje badauja ir gyvena visiškame skurde, o mūsų konteinerių dėžės pilnut pilnutėlės išversto nesugedusio maisto ir veikiančių buities prietaisų?
Jei taip ir toliau, tai netrukus skęsime šiukšlių jūroje
Šiuolaikinė vartotojiška visuomenė įpratusi vartoti itin daug ir nekokybiškų produktų ar paslaugų. Daugelis masinių prekių gamintojų gamina pigias, tačiau nekokybiškas, greitai gendančias ar lūžtančias prekes. O dažnas vartotojas yra linkęs rinktis pigesnę prekę, kuri greitai atsiduria prie namų stovinčiame konteineryje. Taip ir dygsta, kaip grybai po lietaus, šiukšlių kalnai miškuose, gražiose upių ar ežerių pakrantėse. O pavasariui įveikus žiemos speigus ir storo sniego patalus, mes ir vėl keiksnojame savo kaimyną ar biologijos mokytoją, kuris primygtinai kviečia prisijungti prie kasmet organizuojamos socialinės akcijos „Darom“. Sukandę dantis ir keiksnodami šiukšlintojus (kartais ir save patį), renkame šiukšlėmis nusėtas pievas, pakrantes, miškus, o slapčiomis dar ir tikimės, kad kitais metais pavyks išvengti šio ne visai malonaus užsiėmimo.
Tai tik vienas iš daugelio socialiniai neatsakingo vartojimo pavyzdžių. Šis pavyzdys dar kartą parodo, kaip mažai žmonės yra socialiai atsakingi. Visi mes norime mėgautis gražia ir švaria gamta, tačiau ją saugoti ir tausoti mokame tikrai ne visi.
Ar rūšiavimas išgelbės pasaulį?
Dar vienas socialiniai neatsakingo vartojimo pavyzdys – tai atmestinis arba visiškas šiukšlių nerūšiavimas. Rūšiuoti pradedančių žmonių gretos Lietuvoje tikrai auga sparčiai, tačiau palyginti su Vakarų Europos šalimis Lietuva labai atsilieka. Daugelis į tą patį konteirą verčia ir kartoną, ir stiklą, ir plastmasę. Dažnam visiškai nesvarbu, kad rūšiavimas gali padėti sumažinti šiukšlių kiekį, prisidėti prie gamtos išsaugojimo ir jos išteklių taupymo. Ar žinote, kad lengva ranka bet kur išmestas popierius nesuyra apie du metus, o išmesta plastmasė – net iki 200 m.? Vien šie keli sukrečiantys faktai turėtų priversti susimąstyti prieš neatsakingai ant žemės paleidžiant šiukšles iš rankų.
Daugelis iš mūsų mylime gamtą, joje leidžiame šiltus vasaros vakarus, tačiau retai kada susimąstome, kad perdirbtas popierius padeda išsaugoti pasaulio plaučius – medžius. Turbūt mažai kam šauna į galvą, kad išmesti stikliniai buteliai ir kitokia stiklinė tara gali būti perdirbama tūkstančius kartų!
Socialiai atsakingo vartotojo paveikslas: prisidėk ir Tu
Jeigu jums rūpi socialinės problemos, tai gali tapti sėkmingu pirmuoju žingsniu link socialiai atsakingo vartojimo. Socialiai atsakingas vartotojas galvoja ne tik apie save – jam svarbu ir jo asmeninio vartojimo sukeltos visuomeninės pasekmės, kurios laikui bėgant darosi vis skausmingesnės. Toks vartotojas, naudodamasis savo kaip pirkėjo galia, bent maža dalimi prisideda prie pasaulinių socialinių pokyčių.
Bent maža dalimi prie socialinių pokyčių gali prisidėti kiekvienas vartotojas. Visų pirma to siekti galima pradėti atsirenkant ir perkant tik kokybiškas prekes ar paslaugas. Jeigu žmogus pirktų iš tų įmonių, kurios savo tiekiamomis prekėmis tausoja gamtą arba stengiasi mažinti savo veiklos rezultatų neigiamą poveikį aplinkai – tai jau irgi būtų galima pavadinti atsakingu vartojimu. Prie atsakingo vartojimo ir savo vartojimo pasekmių visuomenei mažinimo galima prisidėti: rūšiuojant ir perdirbant atliekas, aukojant labdarai, saikingai mažinant masinį vartojimą, studijuojant perkamų prekių etiketes, perkant kokybiškas prekes ir paslaugas, vartojant ekologiškas prekes, pirmenybę teikiant vietoje pagamintoms prekėms, perkant ne naujas prekes.
Daugelis žmonių visiškai nesidomi, ar jų perkamus produktus sukūrė socialiai atsakingos įmonės. Mūsų šalyje labai dažnai trūksta esminės informacijos ir visuomenės sąmoningumo. Prie socialiai neatsakingo vartojimo Lietuvoje itin prisideda ir vienos žemiausių algų visoje Europos Sąjungoje. Apklausų apie socialinį vartojimą rezultatai Lietuvoje ir labiau išsivysčiusiose šalyse ryškiai skiriasi.
Tikslo siekti reikia pradėti mažais žingsneliais. Kiekvienas iš mūsų galime taupyti elektrą, pirkti tik tai, ko iš tiesų reikia, rūšiuoti atliekas, išstudijuoti perkamų produktų etiketes ir t.t.